- spandyti
- spándyti, -o, -ė DŽ, NdŽ, KŽ iter. spęsti. 1. tr. Lex81,84, Q505, Sut statyti spąstus, kilpas, žabangus: Spąslus spando ant tetirvų su putelių uogomis pelkėse J. Aš da nespándžiau kilpų Vkš. Spándyti paukščiams spąslus valdžia drauda Brs. | prk.: Nugrimzdę yra visi pagonys duobėje, kurią padarė koja jų, sugauta yra tinkliu, kuriuo spandydavo Mž522. Kas gal ižsakyt visus vylius ir žabangus šatono, kuriuos visur o visur spándo, idant mus praryt galėtų DP220. Svietas pramano daug klasčių, idant jis mane prigautų, spandydams man žabangus BzB324. 2. tr. Brs gaudyti spąstais, kilpomis: Liuob spándys kurapkas i ponams pardavos Šts. Kitą kartą piemuo, bespandydamas zuikius, nuspendė mūso ėraitį Plt. | prk.: Tinklu žodžio D[ievo] numegztu gaudo, o ne pramoniu žmonių nukalta meškeria spando SE161. 3. tr. įtempti (lanką): Spandė tada … vyras kilpinį prastume savo ir pašovė karalių Izraeliaus Ch1Kar22,34. 4. tr. RtŽ, Švnč ramstyti: Spándyk balkius, ba gali lūžt Lp. Basliu vaisinius medžius spándo Lp. Tvorą spándo, kad vėjas nenugriautų Lš. 5. tr. Sut spaudyti, gniaužyti, mankyti: Ką gi tę spándai [spuogus] – užsėtris da! Mžš. Kai spándai čia, tai skauda Rm. Kitam nebespándyk [riešutų] Pl. Snukiais jie (kuiliai) kalen, kojom žemę spando rš. 6. tr. Pn, Klov kamuoti, varginti, tampyti, stumdyti, spardyti: Kaip mažesnį, visi ir spándo Lnkv. Kam tu tą vaiką spándai? Grž. 7. intr. šiurkščiai kalbėti, atsakinėti, žerti: Boba kai pradėjo diedui akysnan spándyt, rėkt! Prng. Nespándyk man akỹs, paskui gailėsies! Ds. \ spandyti; apspandyti; išspandyti; nuspandyti; paspandyti; prispandyti; suspandyti; užspandyti
Dictionary of the Lithuanian Language.